- prievargis
- príevargis sm. (1) 1. Jnš privargimas, nuovargis: Jaunas žmogus visą dieną dirbi ir nenumanai príevargio Trgn. Iš príevargio akys tik merkias Trgn. Didelio príevargio nėr, ale raumenis maudžia Ktk. 2. vargas, bėda: Oi, aš tik turiu didį vargelį ir prievargelį LTR(Kš).
Dictionary of the Lithuanian Language.
